Į klausimą, ar vaikai į mokyklą turėtų pradėti eiti nuo šešerių metų, nėra vienareikšmio atsakymo. Tai medalis su dviem pusėm.
Jau dabar šešiamečių priešmokyklinis ugdymas vykdomas darželiuose arba mokyklose. Svarstant, ar įvesti privalomą pradinį mokymą nuo šešerių metų, kyla daug klausimų: kokios bus programos, jų lygis, kokios mokymo priemonės? Pirmiausia reikėtų pradėti kalbėti apie sąlygas: kokios jos bus, kaip visa tai vyks, kokios lėšos bus skirtos šiai idėjai įgyvendinti. Yra šalių, kur vaikai į mokyklas eina nuo penkerių metų, bet jiems yra parengtos atitinkamos programos, priemonės.
Pats savaime ankstesnis ugdymas nėra blogai. Svarbiausia, kad atitiktų vaikų amžiaus galimybes ir poreikius .Yra manančiųjų, kad šešiamečiui į mokyklą eiti dar per anksti, bet vaikų branda nevienoda. Kartais nebrandūs būna net septynmečiai, kurie pagal dabartinį Lietuvos švietimo įstatymą turi eiti į pirmą klasę. Kita vertus, ir dabar pirmokų klasėse būna šešiamečių vaikų, kurie jau brandūs mokyklai ir gali mokytis.
Kalbant apie vaiko brandumą mokyklai, labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno konkretaus vaiko individualumą ir jo realias galimybes. Psichologinių pedagoginių tarnybų specialistai vertina, ar vaikas jau yra pakankamai brandus mokyklai, ir teikia rekomendacijos dėl tolimesnio jo ugdymo.
Kartais vaikų, kurių protinė branda gera, tačiau atsilieka emocinė ir socialinė branda. Jei į mokyklą būtų priimti nebrandūs vaikai, jiems galėtų iškilti bendravimo, mokymosi sunkumų. Tokiais atvejais mokytojai prašo pritaikyti lengvesnę mokymosi programą, nors galbūt tiesiog sulėtėjusi tokio vaiko branda. Jei vaikas blogai psichologiškai jausis, prireiks ir psichologo pagalbos. Kuo dažniau vaikas patirs nesėkmių, tuo didesnė tikimybė, jog kris ir mokymosi motyvacija.
Dabar šešiamečiai ugdomi ne tik priešmokyklinėse grupėse darželiuose. Yra mokyklų, kuriose įkurtos priešmokyklinės klasės, jose ugdomi šešerių metų vaikai. Šios klasės paprastai veikia atskiruose mokyklos pastato korpusuose. Tai labiau susiję su skirtinga veikla. Priešmokyklinės grupės veikla ne tokia struktūrinta kaip klasėse, ji aktyvesnė ir laisvesnė, daugiau žaidybinių elementų. Ugdymo sąlygos pritaikytos taip, kad vieni kitiems netrukdytų. Viena vertus, gal taip ir saugiau dar palyginti mažiems vaikams, bet kita vertus, vaikas turėtų adaptuotis prie įvairesnės aplinkos, mokytis, kaip elgtis su vyresniais vaikais. Yra manančiųjų, kad nereikėtų vaikų taip saugoti, auginti šiltnamio sąlygomis, nes jiems reikės išeiti į visuomenę, ir bendrauti su kitais mokiniais. Kiti gi nori, kad vaikai dar pabūtų saugesnėje aplinkoje. Tai priklauso nuo kiekvieno vaiko individualių savybių.